parvestinis

parvestìnis, -ė adj. (2), parvestinỹs, -ė̃ (3^4b) Yl 1. į kraitį gautas, parsivestas atitekant: Mano parvestìnį [arklį] nugyveno Up. Parvestìnė karvė Kltn. ║ žmonos parsivestas atitekant (apie vaiką): Žmoną gavo ir parvestinį prydų Krž. Doras žmogus ir parvestinio taip negalabytų kaip šitas beprotis savo vaiką! LzP. ^ Parvestinis visad paskutinis LTR(Jnš). 2. Yl atėjęs į žentus, į užkurius, atitekėjusi: Parvestìnė žmona NdŽ. Parvestìnis vyras NdŽ.